Vadovaujantis naujausiomis OECD prognozėmis, 2023 m. pasaulio ekonomika turėtų augti 3,9 proc. Tai ganėtinai optimistinė prognozė lyginant su 2022 m. prognozuojamu 2,4 % augimo tempu, kuris vargiai ar bus pasiektas. Neabejotina, kad yra keletas veiksnių, palaikančių ir skatinančių ekonomikos augimą: pandemijos pabaiga, nuolatinė vyriausybių fiskalinė parama ir privačiojo sektoriaus investicijų spartesnis didėjimas.
Vadovaujantis naujausia Europos Komisijos (toliau – EK) prognoze, Europos ekonomikos perspektyvos gerėja, tačiau 2023 metai bus sunkūs: tiek verslui, tiek vartotojams. Visų pirma, 2021 metų pabaigoje EK prognozavo bloko ekonomikos augimą: 2022 m. – iki 2,1 proc., o 2023 m. – iki 2,2 proc., ir 2024 – 1,8 proc., visgi prognozė 2022 metų spalio mėn. pabaigoje pakeista į: 2022 m. – 1,8 proc., o 2023 m. – iki 1,9 proc., o 2024 m. – iki 2 proc. Šių prognozių pesimizmas vis dar kyla dėl pandemijos ir ,,Brexit”, Ukrainos ir Rusijos konflikto su jo padariniais: energetikos sektoriaus krize, sparčiu kainos šuoliu visame regione, daugelyje rinkų.
Reaguodamos į susidariusią situaciją, Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės įgyvendina daugybę priemonių verslui ir darbuotojams paremti, paskatinti: įskaitant, bet neapsiribojant, laikiną mokesčių ir socialinio draudimo įmokų sustabdymą, mokesčių mokėjimo atidėjimą ir likvidumo paramos teikimą teikiant vyriausybės remiamas paskolas ir garantijas. Be šių nacionalinių priemonių, ES taip pat ėmėsi veiksmų koordinuoti veiksmus visose valstybėse narėse: tai apima bendrų valstybės pagalbos priemonių principų rinkinio sukūrimą, 100 mlrd. Eur neatidėliotino finansavimo suteikimą pagal Europos stabilumo mechanizmą. Visgi ar tai yra pakankami žingsniai situacijos suvaldymui?
Ateinantys metai daugeliui ekonomikų, rinkų bus sudėtingi, o sudėtingumą nulemia keletas esminių faktorių.
Energetinių išteklių trūkumas
Kuris laikas užsitęsę ir panašu, kad 2023 metais ir toliau energetinių šaltinių rinką veiks dramatiški geopolitiniai ir ekonominiai pokyčiai. Iš Rusijos nutraukus energetinių išteklių importą Europa atsidūrė ant energetinio šoko ribos. Šiai dienai sunaikinta infrastruktūra (pagrinde ,,Nord Stream 1”) sunkiai atstatoma, naujai infrastruktūrai sukurti reikia laiko ir pinigų. Situacija dar prastės, kadangi energetinių išteklių paklausa padidės, kai Kinijos ekonomika pilnai išbris iš COVID-19 sulėtėjimo. Rekordinis atsinaujinančių energijos šaltinių ir elektrinių transporto priemonių augimas šiek tiek pagerino situaciją, bet neišsprendė. Atsinaujinantys energijos šaltiniai reikalauja sunkiai gaunamų elementų, tokių kaip ličio, kobalto, chromo ir aliuminio. Branduolinė energija sumažintų spaudimą, tačiau naujoms gamykloms prireikti metų, o sulaukti visuomenės paramos gali būti sunku.
Gamybos perkėlimas
Tiekimo grandinės sukrėtimai dėl pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą privertė daugelį gamintojų priimti radikalius sprendimus ir perkelti gamybas iš vienų regionų į kitus. Nors tai gali būti naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. tam tikrų ekonomikų spartesnis augimas, tačiau perkėlimas reikalauja investicijų, laiko ir kvalifikuotos darbo jėgos. Per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį darbo vietų perkėlimas iš pigių ofšorinių vietų padidins infliaciją dideles pajamas gaunančiose šalyse, nes padidins kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus ir sumažins įmonių pelno maržas.
Perėjimas prie prekėmis grindžiamos ekonomikos
Šiai dienai fiksuojami ne tik produkcijos gamybos perkėlimai iš vieno regiono į kitą, bet dabartinė situacija paskatino šalis, gamintojus ieškoti saugesnių ir ekologiškesnių žaliavų tiekimo grandinių. Pastaraisiais metais itin svarbių žaliavų gavyba ir apdirbimas buvo perduotos šalims, kuriose gausu pigios darbo jėgos ir maži mokesčiai. Kadangi šie procesai pereina į didelių mokesčių ir didelių atlyginimų ekonomikas, žaliavų tiekimas turės būti persvarstytas.
Nuolatinė infliacija
Atsižvelgiant į šiuo metu vykstančius pokyčius daugelyje ekonomikų, tikėtina, kad infliacija greičiausiai nesulėtės. Tai yra didžiulis iššūkis centriniams bankams ir jų pamėgtam kainų kontrolės įrankiui – palūkanų normoms.
Didesnės skolinimosi išlaidos turės ribotą galią dabar, kai įžengėme į pasaulietinės infliacijos erą, kai pasiūlos ir paklausos disbalansas atsiranda dėl globalizacijos. Nors istoriškai ankstesni tokie infliacijos ciklai baigėsi tik tuomet, kai kainos pakilo iki neįperkamo taško, o tai sukėlė paklausos sunaikinimą. Tai ne tokia didelė visuomenei ir sąlyginai verslui problema, jei kalbame apie vadinamas ,,prabangos“ ar antro būtinumo prekes, paslaugas. Kiek sudėtingiau, kai kalbame apie energetiką, maistą ir kitas pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Šiuo atveju vartotojai ir įmonės neturi kitos išeities, kaip tik priimti šias padidėjusias išlaidas ir jas kompensuoti tolimesniu kainos kėlimu.
Kaip atrodys Europos ekonomika 2025 m.?
Į šį klausimą pastaraisiais metais bando atsakyti daugelis ekspertų. Vieni mano, kad per ateinančius penkerius metus Europos ekonomika atsigaus, o kiti mano, kad ji augs lėtėjančiu tempu.
Optimistiškiausias prognozes pateikia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris prognozuoja, kad 2023–2025 m. Europos ekonomika augs 1,4 % per metus. Šį augimą lems ir toliau geri rezultatai Vokietijoje ir Prancūzijoje, taip pat nedidelis atsigavimas Italijoje ir Ispanijoje.
Pesimistiškesnę prognozę pateikia „The Economist“, kuris prognozuoja, kad 2023–2025 m. Europos ekonomika augs tik 0,5 % per metus. Šį lėtą augimą lems besitęsianti stagnacija Pietų Europoje, taip pat lėtesnis augimas Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Taigi, ką visa tai reiškia Europoje veikiančioms įmonėms? Jei TVF prognozė bus teisinga, įmonės gali tikėtis stipraus augimo daugelyje didžiausių Europos rinkų. Tačiau jei „The Economist“ prognozė yra teisinga, verslui gali tekti atitinkamai pakoreguoti savo lūkesčius. Nepriklausomai nuo to, kuri prognozė pasitvirtintų, aišku, kad ateinantys metai bus svarbus laikotarpis Europos ekonomikai.
Nors Europos prekių ir paslaugų rinkų tvarumas ir stabilumas kol kas išlaikomas, tačiau didelį nerimą kelia egzistuojanti prekybos įtampa su JAV, Kinija ir Japonija, dėl to galimas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas, kurį jaus ir lokalios rinkos.